Kūrybinis - vaidmeninis žaidimas - vaikų gyvenimo būdas

Ankstyvojo amžiaus vaikai pasaulį pažįsta per sensomotorinę veiklą. Jie reaguoja į tai, ką patiria per savo pojūčius ir veikdami. Šio amžiaus vaikai tęsia daiktų tyrinėjimą ir pradeda juos tikslingai naudoti. Stato kaladėles, įvairiai su jomis manipuliuoja, žaidžia su daiktais įsivaizduodami juos kuo kitu.
        Palikti laisvai žaisti vaikai daro tai, ką pedagogai vadina kūrybiniu – vaidmeniniu žaidimu. Kodėl vaidybinis žaidimas toks svarbus?
       Mažiems vaikams ugdimasis ir žaidimas neatskiriami. Kad ugdymas būtų veiksmingas, žaidimas turi būti savarankiškas, o ne sugalvotas suaugusiųjų. Žaidimas – tai vaizduotės tikrinimas ir informacijos išskyrimas iš gautų žinių.
        Žaisdami vaikai įgyja įgūdžių ir geriau supranta pasaulį. Vaidmeninis – kūrybinis žaidimas patenkina vaiko poreikius jo mažame pasaulyje. Šių žaidimų metu vaikai gali būti vairuotojais, keleiviais, eismo reguliuotojais, pėsčiaisiais ir t.t. Žaisdami vaikai geriau supranta jausmų ir elgesio tarpusavio ryšį, randa dvasinį pasitenkinimą, padeda atrasti problemas ir jas spręsti. Mažyliai įsitraukę į kūrybinį žaidimą, turi daug minčių ir jų vaizduotė aktyviai veikia. Reikia stebėti vaikus ir įsijungti į jų veiklą, pasirenkant kokį nors vaidmenį ir tarpusavyje bendrauti.
        Vaikai žaidimuose vaizduoja veiksmus, kurį matė namuose, gatvėje, darželyje, parduotuvėje. Suaugusieji turi paruošti vaikus tam tikriems atvejams ir žinoti ar jie suprantami vaikams. Labai svarbi žaidimo pradžia. Suaugęs gali pats pradėti žaidimą ir „išeiti“ iš jo nenutraukiant veiksmo. O jeigu žaidimas „žlunga“ suaugę gali įsijungti ir padėti toliau vykdyti žaidimo eigą.
       Suaugusieji prasmingai parenka priemones atitinkančias tobulėjančių vaikų gebėjimus ir augančius interesus. Kadangi neįmanoma tiksliai numatyti vaikų reakcijos ir kas juos sudomins, reikia stengtis numatyti galimybes. Pozityvi sąveika skatina vaiką užmegzti santykius ir prisidėti prie jo ugdymo.
        Antrųjų gyvenimo metų vedančioji veikla, nulemianti jų psichinį vystimąsi – vaikų veiksmai su daiktais. Šie veiksmai pamažu darosi vis sudėtingesni. Pasirodo vaizdinio – veiksmingo mąstymosi užuomazgos. Veiksmų su daiktais pagrindu atsiranda ir paprasčiausios kūrybinio žaidimo užuomazgos.
        Ankstyvojo amžiaus vaikų žaidimui geriausia tinka patrauklūs, vaikams įprasti ir žinomi daiktai bei gamtinės medžiagos. Bet koks daiktas, kurį vaikas gali tyrinėti, sudėti, atskirti, stumti, ridenti yra žaislas.
        Visi žaislai turi būti saugūs ir atitikti higieninius reikalavimus, nes vaikai juos tyrinėja visais jutimais. Patrauklūs, judantys, spalvingi žaislai skatina vaikus pokalbiui ir veiksmui. Pirmiausia jie pradeda mėgdžioti ir tyrinėti, vėliau žaisti kūrybinius – vaidmeninius žaidimus. Kadangi ankstyvojo amžiaus vaikai daugiausia lavina pagrindinius smulkiuosius judesius, jiems galima pateikti drabužėlių, reikiamų rinkinių, kilimėlių, virvelių, vamzdelių, medžiagos skiaučių, dėžių ir lentelių, kurie vėliau virsta traukinukais, lėktuvais, valtimis, lovytėmis. Prieš išmesdami pamąstykime, gal vaikai tai panaudos kūrybiniuose – vaidmeniniuose žaidimuose. Kad vaikas vystytų žaidimų nuoseklią eigą, reikia, kad jis būtų tai matęs arba aptaręs su suaugusiais. Neatmetama ir fantazijos galimybė.
        Bendravimo ir ugdymo poveikis plečia vaiko ryšius su aplinka. Vaikas padeda įsisavinti elgesio taisykles, skatina iniciatyvą kreiptis į suaugusį. Užsimezga patys paprasčiausi santykiai su kitais vaikais: jis domisi bendraamžiais, jų veikla, stengiasi pamėgdžioti, nori žaisti šalia, kalbina mimika ir žodžiais, bando įsijungti į kitų vaikų vaidybinius veiksmus.Ankstyvajame amžiuje pradeda skirtis atskirų vaikų vystimosi tempai ir pobūdis. Todėl, vaikus ugdant, reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualias savybes.

Paruošė „Viščiukų“ grupės auklėtojos Danutė Rimkienė, Jurgita Motiejaitienė