Kad pasakos duotų naudos


         Pasakos – tai vadovėlis, iš kurio mažasis žmogutis pradeda mokytis gyventi. Jose viskas vyksta pagal stebuklų dėsnius. Ir drauge pasakose viskas vyksta pagal realius gyvenimo dėsnius. Tik pasakų forma prasimanyta, o jų turinys – tai ne vienos kartos gyvenimo patyrimas. Pasakos daugiasluoksnės, ir vienas iš tų sluoksnių – šios saugumo pamokos, kurias turi įsisavinti mūsų vaikai. Klausydamasis liaudies pasakų ir aptardamas jas su jumis, vaidindamas ir žaisdamas jose, mažylis lengvai suvoks, kad „kitame“ pasaulyje, didžiajame, būtina laikytis tam tikrų taisyklių: netikėti kuo pakliuvo, šauktis pagalbos, neperžengti draudimų, nesibaiminti ir nepasiduoti. Daug kartų kartodami šias nesudėtingas, tačiau labai svarbias pasakų tiesas, jūs išmokote vaiką ir budrumo, ir atsargumo. Labai svarbu nebauginti vaiko ir neapjuodinti aplinkinio pasaulio. Pamažėle vaikas įstengs suprasti, kad pasaulis įvairus, kad jame yra ir geruolių, ir piktuolių, ir nuo tavęs paties priklauso, į kieno rankas, į kokią aplinką pakliūsi. O jeigu ūmai pakliūsi į kokią bėdą – mokėk iš jos ištrūkti, grįžti namo gyvas ir sveikas. 

Ko išmokys pasaka

Štai jums pavyzdžiai, kokios gali būti temos pašnekesiams ir žaidimams ar vaidinimams pagal pasakas:

  • Mažyli, būk pasiruošęs netikėtumams. Ne visi pas tave ateina norėdami gero. Kartais ir sprukti ne tik ne gėda, o galima ir netgi reikia („Žąsys ir lapė“).
  • Nebūk naivus, mažyli, nesiduok paperkamas, kad ir labai kas nors tau pataikautų.
  • Jei kas tave pergudravo ar apgavo, ir įkliuvai į bėdą, šaukis pagalbos, šauk kuo garsiau, sukelk daug triukšmo („Katinėlis, gaidelis ir lapė“).
  • Pasitikėjimas žmonėmis – puikus bruožas, bet aklas pasitikėjimas – pavojingas („Vilkas ir septyni ožiukai“).
  • Ateičiai: nieko nesikviesk ir neįsileisk, kai tu namie esi vienas. Neatidaryk durų, niekam nesakyk telefonu, kad namie nieko nėra. O gal tai atėjo gudri lapė.
  • Sutartinai bet kurį priešą galima įveikti („Kaip žvėrys žiemojo“).
  • Nebūna beviltiškų situacijų. Kad ir kas atsitiktų, išeitis visada yra, reikia tik gerai pagalvoti.
  • Įžvelk esmę, ieškok priežasties, kodėl tau nesiseka ir ką reikia padaryti, kad tau sektųsi. Pamenate pasaką apie jaunikaitį ir slibiną baisūną? Kad ir kaip stengėsi jaunikaitis, kad ir kaip kovėsi, o visos nukirstos slibino baisūno galvos vėl ataugdavo. Ką daryti? Gerai pagalvojęs jaunikaitis suprato, kad paslaptis ir jėga glūdi slibino ugniniame piršte, tai per jį baisūnas vis atgaudavo jėgas. Argi tai nėra naudinga pamoka: kai kas nors nepavyksta, kas nors nesiseka – nepasiduok. Nemojuok kardu kaip pakliuvo, ieškok tikros savo nesėkmių priežasties. Surask ją, pašalink ir tada sėkmė sugrįš.

 Parengė neformaliojo ugdymo mokytoja Rita Gintilienė