Elementarių matematinių vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje

Ikimokykliniame amžiuje vaikai skirtingi ir jų domėjimasis veikla taip pat skiriasi. Kartais galima tikslingai sužadinti vaikų domėjimąsi vienais ar kitais dalykais, svarbu žinoti ar to tikrai reikia.
Kiek gi turėtų mokėti vaikas pažinimo kompetencijos srityje prieš pradėdamas lankyti mokyklą?
Prieš pradėdamas lankyti mokyklą būtų gerai, jei vaikas turėtų susiformavusias:

-          kiekio (vienas, daug, mažai, keletas, lygiai, kiekvienas, likusieji...);

-          dydžio (daugiau, mažiau, po lygiai, vienodai, didelis, mažas, aukštas, žemas, storas, plonas, ilgas, trumpas, platus, siauras);

-          svorio (sunkus, lengvas, sunkesnis, lengvesnis, vienodo svorio);

-          erdvės (aukštai, žemai, viršuje, apačioje, šalia, kairėje, dešinėje, prieš, už, po, šalia, pirmas, paskutinis...);

-          laiko (rytas, diena, vakaras, naktis, šiandien, rytoj, vakar, pavasaris, vasara, ruduo, žiema, savaitės dienos....) sąvokas;

-           pagrindinių geometrinių figūrų (skritulys, kvadratas, trikampis, keturkampis, ovalas...) pavadinimus;

-          sudėties ir atimties veiksmų suvokimui reikalingas sąvokas (pridėti, atimti, buvo, liko...), pažintų skaitmenis nuo 1 iki 10.

Kaip formuoti matematinius vaizdinius ikimokykliniame amžiuje?

Visa tai turi natūraliai įsilieti į vaikų žaidimą ir praktinę veiklą. Aplink tiek daug daiktų, kuriuos galime suskaičiuoti, palyginti, dėti vieną prie kito (dideles sagas prie didelių, mažas prie mažų ir pan.).
                 Važiuodami autobusu, ar eidami pasivaikščioti atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui („parodyk, kuris medis aukštas, o kuris žemas, kuris storas, o kuris plonas“, „kuris namas aukščiausias, o kuris - žemiausias“). Pastebėkite, kad takelis siauras, o gatvė plati. Lipdami laiptais galite suskaičiuoti kiek laiptų iki jūsų buto durų. Galima pirma bandyti spėti, o paskui pasitikrinti suskaičiuojant bet kokią daiktų grupę („kiek pintinėje yra obuolių, kiek mama nupirko saldainių „ir pan.). Mokytis skaičiuoti galima žaidžiant įvairius stalo žaidimus, skaičiuojant kauliuko „akutes“, kiek šaškių padėta ant lentos ir pan. Taip formuojamas kiekio suvokimas.
               Eidami pasivaikščioti ar apžiūrėdami namus, automobilius nepamirškite pastebėti jų numerius, reklamines iškabas. Vartydami knygutes atkreipkite dėmesį į skaitmenimis pažymėtus puslapius, parduotuvėje – prekių kainas ir pan.
               Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke. Tai bus ir tekstinių uždavinių suvokimo pagrindas, jei suskaičiuosite kiek paukštelių buvo, kiek nuskrido, o kiek jų dar liko tupėti ir pan. Užduotėlių sugalvoti galima labai įvairių.
               Erdvinių sąvokų galima mokytis žaidžiant kamuoliu: kamuolys virš galvos, ant žemės, metam į kairę, į dešinę pirmyn, atgal ir pan.). Orientacijos ž plokščioje erdvėje galima mokytis dėliojant dėliones, mozaikas, ornamentus iš gamtinės medžiagos ant plastilinu padengtos lentelės, piešiant („kairėje pusėje nupiešk namelį, dešinėje- mišką“ ir pan.)
                 Svarbu, kad vaikas patirtų kuo daugiau sėkmės ir teigiamų emocijų, nejaustų jokio „spaudimo“ ir mokymo, kad tai vyktų natūraliai bendraujant su vaiku, žaidžiant, būnant kartu su juo. 


Parengė priešmokyklinio ugdymo pedagogė I. Kringelienė